Kiekvienam savo

Bėgu ir jaučiu – kažkas ne taip. Jausmas toks, lyg kažkas dar bėgtų. Prakaitas? Neee. Ašaros? Nu ne. Laikas? Tas tai nuolat bėga, bet pripratau, nejaučiu. Tai toks net šiurpas per nugarą nubėgo  – taip nejauku. Apsidairau išsigandusio voveriuko akim bežiūrėdams. Ir ką matau? Ogi sula bėga. Visa tokia beržinė. Vidury miško. Be jokių ten „Privati nuosavybė“, „Piktas šo“ ir pan. Sustoju ir atsigeriu tiesiai iš trilitrinio. „Seniai bėgi?“ – klausiu, ranka per ūsus braukdams. „Savaitę“ – atsako. „Dar kokią savaitę ir užteks“ – priduria. „Sėkmės“ – gurkšteliu dar kartą ir labai mandrai nubėgdams galvoju: ne viena tu tokia, kur tik pirmas dvi pavasario savaites bėgi. Bet paskui kažkaip bėgau, bėgau ir atbėgau į protą: taigi gerai, kad išvis bėga. Nes kiekvienam savo: kas ratais  – ištisus metus, kas į stiklainį – dvi savaites. sulaSvarbu bėgt.

Reklama

Kauno bėgimai

galima2014 bėgau tik trijose varžybose. Ir visos vyko Kaune. Užteko. O šį pavasarį varžybų alkis yra kur kas didesnis. Todėl bent jau šiuo momentu atrodo, kad jų 2015 metais turėsiu kur kas daugiau. Tai vis pasižvalgau, pasvajoju, kur čia vieną ar kitą PB pasidaryti ar tiesiog smagiai prasibėgti. Taip kažkurį vakarą bebėgant šovė mintis suskaičiuoti, kiek gi 2015 metais Kaune vyks bėgimo varžybų. Parbėgęs sėdau prie interneto, paieškojau ir štai koks gavosi 2015 metų Kauno bėgimo serialas:
•  Balandžio 11 d. Vilemų maratonas (nors ne visai Kaune, bet visai šalia Kauno);
• Balandžio 18 d. Bėgimas „Sveikas žmogus“, Kleboniškio miško parke;
Balandžio 25 d. Pusmaratonio  bėgimas Ąžuolyne.  Naujas bėgimo renginys;
• Balandžio 26 d. Trečiasis Kauno pusmaratonis, šiais metais pasivadinęs Eurovaistinės Kauno pusmaratoniu;
Gegužės 1 d. „Stok už garbę Lietuvos“. Informacijos apie renginį kol kas nėra, bet norisi tikėti, kad šis bėgimas įvyks ir šiais metais;Deja….
• Gegužės 9 d. Tradicinis bėgimas Ąžuolyne A. Vietrino taurei laimėti;
• Birželio 7 d. Olimpinė diena
• Birželio 14 d.  Trečiasis Kauno maratonas;
• Rugpjūčio 29 d. Kauno pusmaratonis. Dar vienas naujas bėgimo renginys Ąžuolyne;
• Rugsėjo ? d. Tradicinis atviras KTU bėgimas, skirtas prof. K. Baršausko 111-osioms gimimo metinėms paminėti. Datos dar neradau;
• Spalio 11 d. Paramos bėgimas „Pink run su Benu“;
• Spalio ? d.  Bėgimas Laisvės alėjoje „Bėk už Kauną su Gardėsiu“. Kada konkrečiai vyks – dar neradau;
• Spalio 17 d. Bėgimas Kleboniškio miško parke „Kauno ruduo 2015“;
• Gruodžio 19 d. Bėgimas Panemunės šile „Kauno Kalėdinis bėgimas-2015″;

Taigi belekiek daug. O jei vis dar mažai, galima pabėgioti su orientacininkais. Beje –  2014 metais Kaune buvo surengti „Žalio tako“, „Spartakiados“, „Lampetrono“, „Šeimų“ sporto renginiai, kuriuose taip pat buvo galima pasivaržyti įvairiose distancijose. Galbūt vyks ir šiais metais.

Išvada? Jei varžybose bėgi tik dėl savo PB – Kaune visos sąlygos juos gerinti: pakankamai daug varžybų ir lygios trasos.

Simptomai

ruck_funning11Bėgimas – labai savotiškas hobis (mylima priklausomybė?) su daugeliui bėgikų – mėgėjų būdingais bėgoholizmo  simptomais. Štai keletas iš jų:

• Frazėje „Lengvas 10 km bėgimas“ jūs nematote jokios logikos klaidos;
• Atsidūrę naujoje vietoje (atostogaudami, keliaudami) jūs pirmiausiai įvertinate vietovės tinkamumą bėgimui;
• Važiuodami automobiliu / autobusu  ir pamatę bėgiką, jūs iš karto įvertinate jo bėgimo tempą, techniką ir aprangą. Ir dažniausiai tai darote baltai pavydėdamas;
• Jūs sunkiai įsimenate artimųjų ar draugų gimtadienius, bet puikiai žinote daugumos savo varžybų rezultatus, dažniausiai – sekundės tikslumu;
• Jūs – pagrindinis skalbimo mašinos naudotojas namuose. Netgi tada, kai namie yra keletas mažųjų murzių;
• Savo mieste jūs tiksliai žinote atstumus iki vienų ar kitų objektų;
• Jūs stebitės, jei kas nesupranta, ką reiškia bėgti 5 min./km tempu ir klausinėja, kiek tai bus kilometrų per valandą;
• Jūs beveik išmokote nekalbėti apie bėgimą, jei kompanijoje nėra daugiau bėgikų. Bet vargas visiems, jei joje pasitaikė dar bent vienas bėgantis;
• Jūsų batų (ne tik bėgimo) raišteliai suvarstyti patikimu ir patikrintu „bėgiko“ būdu;
• Renkantis vietą atostogoms vienas iš svarbiausių faktorių – ar bus kur pabėgioti;
• Grįžus namo po bėgimo jūs nežinote, ką atsakyti artimiesiems į klausimą „ar geras lauke oras?“ – jūsų ir artimųjų gero oro supratimas yra visiškai skirtingas;
• patys brangiausi rūbai jūsų spintoje – bėgimo;
• Jūs sugebate valgyti ir gerti bėgdamas, kas daugeliui nebėgančių atrodo neįmanoma;
• 90% nuotraukų su jumis per pastaruosius metus – iš bėgimo varžybų;
• Jūsų visiškai nejaudina, kad tapote metais vyresnis. Atvirkščiai – džiaugiatės, kad perėjote į kitą amžiaus grupę, kur konkurencija kur kas mažesnė;
• Jūsų bėgimo mėnesio kilometražas lenkia jūsų automobilio kilometražą;
• Surasti spintoje marškinėlius be bėgimo varžybų logotipo – misija neįmanoma;
• Savaitgalį jūs keliatės anksčiau nei darbo dieną tam, kad pailsėtumėte ir nubėgtumėte lengvus bent jau 25 km.
• Per atostogas 50 eurų už kambarį – brangu. Bet tokią pat ir didesnę sumą su džiaugsmu mokate, kad 4 valandas alintumėte save beprotiškoje prakaituotų žmonių minioje.
• PMS jums reiškia Prieš Maratoninį Stresą;

🙂 Tai aš savęs čia randu labai daug… O kokie jūsų bėgoholizmo simptomai?

Tomas Dirgėla. Kaip aš tapau bėgiku: vadovas žaliems

Aptikęs „Literatūra ir menas“ portale maždaug prieš metus publikuotą rašytojo Tomo Dirgėlos kūrinį  karts nuo karto prie jo vis sugrįžtu… Ir vis juokiuosi, juokiuosi… Todėl (tikiuosi – autorius nesupyks) dalinuosi porcija gero humoro. 🙂

Tomas Dirgėla. Kaip aš tapau bėgiku: vadovas žaliems

Šiandien bėgioja daug kas (kalbu remdamasis šios dienos statistika) – tiek šuo ar šernas, tiek plėšikas ar jo auka, tiek profesionalus sportininkas ar neprofesionalus rašytojas, tiek biuro (ofiso, jei kam neaišku) ar išparduotuvės (autleto, jei kam neaišku) darbuotojas.

Vieni jų keliasi ankstyvais rytais, kai šaltuoju metų laiku už lango dar tamsa, o šaltukas šaiposi iš dyzelinu varomų automobilių savininkų; kiti bėgioja vakarais ar net pietų pertraukų metu. Vėliau bėgimo virusas pasiekia aukštesnę stadiją ir dažnas savaitgalis praleidžiamas bėgimo varžybose savo ar kitame mieste, ir visiškai nesvarbu, ar atbėgsi pirmas nuo priekio ar nuo galo. Dėl to kenčia šeima, niekaip nesuprantanti, ką darė ne taip ir kodėl jų artimajam pavažiavo stogas ar, galų gale, nuo ko jis bando pabėgti.

Šis vadovas padės kiekvienam –­ tiek pradedančiam, tiek jau patyrusiam bėgikui ar su bėgimu nieko bendro neturinčiam šio žurnalo skaitytojui. Kaip padės pastarajam net neįsivaizduoju.

Kodėl žmonės bėgioja. Kaip rodo naujausių tyrimų rezultatai, 70 proc. vyrų pirmą kartą išbėgo išgirdę žmonos prašymą išplauti indus, 24 proc. – sužinoję apie būsimą šeimos pagausėjimą ar išaugusias paskolos palūkanas (spėjama, jog pastarieji iškart pradėjo bėgti ultramaratoną, nes namo nesugrįžta iki šiol), 3 proc. bėga nuo mokesčių inspekcijos ar teisėsaugos, 2 proc. – nuo tik jiems matomų demonų, o 1 proc. tikina, jog bėgiojimą pasirinko sąmoningai (būtent dėl jų specialistai šiuo metu vykdo psichopatologinius tyrimus).

Tuo metu 81 proc. moterų bėgimą pasirinko dėl pasiruošimo didžiausiems metų išpardavimams, 11 proc. –­ dėl noro pasivyti vyrą ir pranešti, kad nėštumo testo rezultatai buvo klaidingi, 7 proc. pradėjo bėgioti dėl galimybės dalyvauti šioje apklausoje ir 1 proc. tai daryti nusprendė sąmoningai (dėl jų taip pat atliekami specialūs tyrimai).

Nuo ko pradėti. Patyrę specialistai pataria pradėti nuo pradžių.

Bėgimas vasarą. Šiltasis metų laikas yra labai tinkamas pradėti bėgioti – lauke oras būna ne per šaltas, anksti švinta ir vėlai temsta, didesnis trasų pasirinkimas, nes galima bėgioti ir miško takais, kurie šaltuoju metų laiku dažnai būna užpustyti.

Tačiau bėgiojantiems šį sezoną reikia ir specialaus pasiruošimo – padidėja gatvėje bėgiojančių neprižiūrimų šunų įvairovė, todėl pirmiausia turite pasirūpinti savo saugumu: specializuotoje parduotuvėje įsigyti porą apsauginių rankovių, viso kūno apsauginį kostiumą, specialius batus, revolverį ir rykštę arba lazdą.

Kad gindamiesi nuo šuns pastarajam nepadarytumėte žalos, prieš tai derėtų baigti ir specialius dviejų mėnesių kursus.

Vasarą patariama gerti kiek įmanoma daugiau vandens – bėgiojantiems jis yra tiesiog nepakeičiamas. Remiantis vandens pardavėjų tyrimais, pusės valandos treniruotėje būtina suvartoti 5 litrus vandens, todėl bėgikas turėtų nepamiršti su savimi turėti ir penkialitrį vandens, kurį visos treniruotės metu geriau laikyti rankose, nes dehidratacija gali užklupti netikėtai.

Nemaža dalis bėgimo entuziastų ant rankų turi specialius laikrodžius, informuojančius, koks yra pulsas, nubėgtas atstumas ir greitis, tačiau labiausiai turėtų rūpėti pirmasis aspektas, nes nuo jo rodmenų priklauso bėgimo intensyvumo pasirinkimas. Kad duomenys apie širdies ritmą treniruotėje būtų kuo tikslesni, medikai rekomenduoja profesionalius matuoklius, naudojamus ligoninėse. Aparatą su ratukais patogu naudoti, o jo parodymai bus kiek įmanoma tikslesni – taigi išvengsite širdies darbo sutrikimų ir bėgimas sveikatai ne kenks, o tik padės.

Jeigu ruošiatės bėgioti uždaroje teritorijoje ir apsauginės aprangos nuo netikėto šuns užpuolimo nenaudosite, tuomet reikia apsirengti kuo lengvesniais drabužiais, kad nebūtų sunku pabėgti nuo šuns, jeigu jis visgi netikėtai pralystų pro tvorą ir jus užpultų.

Renkantis bėgimo batelius, didžiausią dėmesį svarbu atkreipti į specialias kulnui paminkštinti pagalves, treniruotės metu apsaugančias ant kieto paviršiaus nusileidžiančias kojas. Kuo pagalvių daugiau, tuo mažiau pakenksite sau, todėl siūloma įsigyti bėgimo batelius su mažiausiai dviem pagalvėmis. Esti ir pigesnis variantas –­ pagalves bet kurioje patalynės parduotuvėje galite nusipirkti atskirai ir prisitvirtinti prie batelių.

Bėgimas žiemą. Didelei daliai bėgimo mėgėjų šaltasis metų laikas yra tarsi iššūkis, nes bėgti esant minusinei temperatūrai patinka ne kiekvienam. Tačiau, kaip sakoma, „bėgimui blogo oro nebūna – būna tik bloga apranga“, todėl svarbu apsirengti tinkamai, kad nebūtų nei per šalta, nei per karšta. Specialistai pataria kiekvieną treniruotę pradėti apsirengus kuo šilčiau ir jos metu, atsižvelgiant į savijautą, po vieną kitą drabužį nusimesti ir šitaip pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą.

Kalbant apie avalynę, šaltajam sezonui tinkamiausi žieminiai batai ir kelios poros vilnonių kojinių, kurias bėgimo metu nusiimdami ar vėl apsiaudami galėsite nesunkiai reguliuoti kojų temperatūrą.

Kitas bėgiojimo žiemą minusas –­ tai ledas, ant kurio paslysti labai paprasta. Kad bėgant taip nenutiktų ir nesulūžtų dešinė, kairė ar abi kojos, patariama treniruotės metu turėti po kibirą (ar bent jau pilnas kišenes) smėlio ir druskos, kurių galima pabarstyti prieš užbėgant ant įtartinai atrodančio lopinėlio.

Dalyvavimas varžybose. Po treniruočių daugelis bėgikų pabando jėgas varžybose, kitaip vadinamose bėgimais, – jie skiriasi tiek savo masiškumu, tiek nuotoliais, tiek ir dalyvių profesionalumu. Jeigu esate dar tik pradedantysis, o bėgimą norite baigti ant apdovanojimų pakylos, siūlau pasinaudoti gudrybėmis, kurios man leidžia aplenkti net ir žymiai greitesnius bėgikus.

Pirmasis patarimas – tai išsinuomoti ar iš pažįstamo pareigūno pasiskolinti policininko uniformą, dėl kurios varžybose dalyvaujantys bėgikai, nori jie to ar ne, privalės pasitraukti iš kelio ir praleisti uniformuotą pareigūną.

Jei šis planas neišdegtų, būtų gerai kišenėje turėti keletą banano žievių ir jas mestelti po kojomis norinčiam Jus aplenkti. Kai finišas vos už keliasdešimt metrų, o šalia Jūsų kažkas bėga ir pretenduoja į pirmą vietą, neprošal būtų turėti saują žemių, o jei konkurentas su akiniais, labiau pagelbėtų žvyras su akmenukais.

Tiesa, prieš imantis visų šių gudrybių, vertėtų išsiaiškinti, ar jų aukos be bėgimo neturi ir kitokių pomėgių – bokso ir panašių.

Jeigu masinis bėgimas vyksta žiemą, vietoje bananų žievių po konkurento kojomis papilkite vandens, kuris per akimirką turėtų pavirsti gana slidžiu ledu.

Bėgiko valgiaraštis. Pradėjus bėgioti, keisti savo valgymo ypatumų neverta ir tikrai nereikia atsisakyti mėgstamų patiekalų, tiesiog prieš pusryčius, pietus ar vakarienę reikia suvalgyti po pusę kilogramo makaronų, kuriuose esti bėgikams svarbių medžiagų. Nepamirškite ir bananų –­ pastarieji ne tik suteiks reikiamos energijos, bet ir savo žievės ypatumais padės lengviau aplenkti varžovą.

Kaip aš tapau bėgiku. Prisipažinsiu – juo netapau. Kaip ir rašytoju, jei pamenat. Tapyba – ne mano pašaukimas.

Tomas Dirgėla, „Literatūra ir menas“

McFarland, USA (2015)

Turim naują ir labai gerą vaidybinį filmą bėgikams ir ne tik jiems: pagrindinio vaidmens atlikėjo Kevin Costner ir tikrais faktais paremtos istorijos derinys garantuoja puikų laiką sporto dramų mėgėjams. Tai tikra devinto dešimtmečio istorija apie tai, kaip paprastas treneris iš paprastų lotynų amerikiečių vaikinukų sukūrė stiprią bėgikų komandą.

Kaunas-Londonas-Paryžius-Šveicarija

Tarp visų bėgimo rūšių (varžybinių, treniruočių,  pramankštos, smegenų „restart’o“, atgailavimo (pvz,, dėl suvalgytų keleto Karvėmalos cepelinų „Bombonešis“)) yra toks pats mieliausias – pažintinis bėgimas. Kai bėgi ten, kur nesi buvęs, kur takeliai nepažįstami, o sutiktos stirnos nesisveikina. Tai jis rečiausias, nes ką gi naujo gali pažinti, jei išbėgi valandai ar dviem ten pat ir ten pat… Praeitą žiemą nubėgau iki  Kaukazo. Ir pasirodė, kad tas Kaukazas visai šalia Kauno: bėgant tiesiausiu keliu per miškus neužtrukau nei valandos. Ir tą bėgimą ilgai atsiminiau kaip vieną iš smagiausių. Toks labai. SAMSUNG CSCKai vedamas vidinio gps’o bėgi numatytos vietovės link takeliais, kuriais nesi bėgęs ir nežinai, kur jie veda ir ar nereikės grįžti atgal ir rinktis kitą taką.

Rašydamas šį įrašą esu vis dar veikiamas endorfinų, gautų per sekmadieninį pasibėgiojimą po pakaunės „Europą“: Londoną, Paryžių, Šveicariją. Geografiškai tai skamba kiek neįtikėtinai, bet tiesa yra ta, kad gyvendamas Kaune lengvai gali tai padaryti: apvažiuoti dvoračiu, o dar geriau – apibėgti. Šį bėgimą planavau senokai, tik vis tai laiko, tai ūpo tiek bėgti nebūdavo. O šeštadienį supratau – rytoj bėgsiu. Pasižvalgiau žemėlapyje, išsimatavau atstumus (visą laiką įsivaizdavau, kad gausis daugiau nei maratonas, bet pasirodė, kad tai kur kas arčiau), įsiminiau posūkius ir saulėtą sekmadienio popietę, įsimetęs vandens ir fotoaparatą, išbėgau pirmos stotelės – Londono link. Bėgau takais per gerai pažįstamus ir jau pabodusius Kleboniškio bei Narėpų miškus (pačiuose Narėpuose pasisveikinau su porele stirnų), pamojavau Kaukazui ir keliu per Karmėlavą, Turžėnus, Krėslynus ir Guldynus – Londono link. Pakeliui stabtelėjau pasigrožėti Nerimi (sako, kad Londono gyventojai Nerį vadina Temze).

SAMSUNG CSC

Lygiais ir slidžiais lyg stiklas miško keliukais pasiekiau Londoną.

SAMSUNG CSC

Dabar tai sodo bendrija, nors yra ir keletas senų sodybų. Nuo Londono pagal mano planą miško keliukais turėjau nubėgti tiesiai iki Paryžiaus, bet viskas labai paprasta namie žiūrint į žemėlapį ir planuojant.

SAMSUNG CSC

Pasukau ne tuo keliuku ir išbėgau į kelią Kaunas-Jonava, o iki Paryžiaus  – dar apie 5 km. Nesukau atgal, o pakele, „sveikuoliškai“ taip, prieš eismą, bėgau link Jonavos iki Paryžiaus.

SAMSUNG CSC

Pats Paryžius yra prie pat kelio, pasislėpęs už miškelio. Prancūzijos sostinė pasirodė viso labo keleto namų gyvenvietė. Kažkada esu skaitęs, kad dar visai neseniai turėjo ir savo Eifelio bokštą – miškų apžvalgos bokštelį. Tai jo arba jau nėra, arba aš jo neradau. O nuo Paryžiaus iki Šveicarijos – apie 10 minučių bėgimo.

SAMSUNG CSC

Šveicarijoje jau laukė palaikymo ekipažas ir pargabeno mane visą laimingą namo.

Mažas tas pasaulis: nuvykti iš Kauno iki Šveicarijos, aplankant Londoną ir Paryžių, užtenka 3,5 valandos. Bėgte. Kilometrine išraiška tai yra apie 32 km. Smagus buvo bėgimas. Labai. Bet dar labai smagu planuoti kitus pažintinius bėgimus. Nes neaplankyti dar liko Berlynas, Venecija, Egiptas, Indija, Odesa, Varšuvėlė,  Lijonas, Fliorencija, Sachara, Sarajevas, Europa, Amerika, Ukrainka, Azija… Gal, sakau, kokią popietę ir iki  Madagaskaro palekiam. Pabėgiosim?