Skaitom: lietuviškos knygos bėgikui

Trumpai apžvelgsiu, ką turim ir ką pavyko rasti lietuviškai apie bėgimą. Galiu pasakyti tiek: lyginant su knygų apie krepšinį ir krepšininkus gausa – bėgiko knygų lentyna apytuštė. Ne tuščia, bet… Skaitom, ką turim:
Knygos

 • Hartas Hilmoras „Bėgioti – sveika. Ristele su Artūru Lidjardu“, 1972 m.

Legendinio australų trenerio Artūro Lidjardo mintys bei pastebėjimai apie bėgimą ristele. Knygoje gana paprastai rašoma apie bėgimo ristele būdą, jo naudą, supažindinama su vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, bėgiojančių ristele, patirtimi. Žvelgiant iš šių dienų – gana paprasta ir vietomis šypseną kelianti informacija niekada nebėgiojusiam… „Būkite saikingi. Valgykite tai, ką mėgstate, jei norite išgerti – išgerkite, norite rūkyti – užsirūkykite…, bet atminkite, kad saiko jausmas – sveikata“. 🙂

• Juozas Skernevičius „Ištvermės ugdymas“, 1982 m.

Greta teorinio ištvermės aiškinimo, pateikiama nemažai praktine veikla patikrintų teiginių bei apibendrintų rekomendacijų. Labai mokslinė knyga treneriams ir sportininkams.

• Povilas Karoblis „Bėgioti – sveika“, 1987 m.

Ilgai negalvojęs apie pavadinimą, legendinis lengvosios atletikos profesorius parašė knygelę tiems, kas dar tik pradeda bėgioti ir nėra girdėję apie PB ar laktato slenkstį. Gausu praktinių patarimų bei rekomendacijų bėgikams, analizuojama technika, aprašomi treniruočių būdai, bendro fizinio parengimo kompleksai. „Ką daryti, jei bėgiojant praeiviai juokiasi ar net įžeidinėja? Nekreipkite dėmesio į panašaus pobūdžio replikas. Treniruočių efektas sveikatai esmingesnis nei replika iš paskos. Kraštutiniu atveju duokite taiklų atsakymą. Beje – geriau bėgiokite dviese ar su grupe – taip ramiau.“

• Jevgenijus Milneris „Renkuosi bėgimą“, 1987 m.

Knyga, skirta sveikatingumo bėgimo judėjimui charakterizuoti. Nors knygos aprašyme skelbiama, kad skaitytojas ras viską, ką turi žinoti pradedantysis bėgikas, tačiau perskaičius taip neatrodo. Daug autoriaus asmeninės patirties ir daug visokių patarimų. Tokia labai tarybinė knyga. „Sveiki, fiziškai ištvermingi ir nesenstantys kūnu ir siela žmonės – štai koks mūsų tikslas!“. Ura.

• Povilas Karoblis „Bėgikų treniruočių pagrindai“, 1987 m.

Remiantis ilgamete trenerių patirtimi bei mokslo duomenimis, nagrinėjamos bėgikų treniruočių teorinės problemos, pagrindiniai treniruočių metodai ir struktūra, fizinis, techninis ir taktinis sportininkų rengimas. Subalansuota treneriams, bet tinka ir bėgikams. „Bėgikas, norėdamas, kad jo aerobinis darbas būtų našus, turi būti normalaus svorio, lankstus, turėti „didelę“ ir galingą širdį, jo kraujyje turi būti daug hemoglobino ir eritrocitų, o raumenys – gerai aprūpinti deguonimi, stiprūs.“ Taigi. Čia jums ne po Kleboniškio mišką lakstyt.

• Neilas Vilsonas, Endis Etčelsas, Brusas Talo „Maratonas visiems“, 1993 m.

Nors parašyta gana seniai (1984), bet man ši knyga yra pati kiečiausia lietuviškai išleista knyga apie bėgimą. Rašiau čia.

Knygos, kurioms nereikia komentarų:

• Ignas Staškevičius „Maratono laukas“, „Metodika“, 2011 m.
• Gintarė Dailydytė „Piotras Silkinas: Europą įveikęs kretingiškis“, 2012 m.
• Haruki Murakami „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“ , 2012 m.


Knygos, kurių nėra knygynuose, bet kažkur jos tikrai laukia manęs:

• Aleksandras Poluninas „Sportinis bėgimas bėgimo mėgėjams“, 2005 m.
• Aleksas Stanislovaitis, Albinas Grūnovas, Valentinas Butkus „Trumpųjų nuotolių bėgimas“, 2006 m.
• Povilas Karoblis, Edmundas Švedas „Bėgimas – sveikata“, 1998 m.


Kiek žinau, Živilė Balčiūnaitė yra išleidusi apie save biografinę – reklaminę apybraižą „Gyvenu, kad bėgčiau“. Bet neteko skaityti. O jei kažką praleidau – parašykit. Ieškosiu.

PAPILDYMAS: „Christopher McDougall“ „Gimę bėgti“. Plačiau apie knygą čia .

Reklama

Laimikis

maratonas_visiems02Man patinka senos knygos. Patinka jų kvapas. Ne suplėkusių ar supelijusių, o tiesiog senų – savo amžiumi ir išvaizda. Tai vienas tų kvapų, nukeliantis į vaikystę, į senelių namus, ant „aukšto“… Kur šalia audimo staklių ir senovinių rakandų gulėjo surištos ryšulėliais knygos, žurnalai ir seni atvirukai, mokykliniai mamos užrašai ir vadovėliai. Nuo jų sklisdavo tokia paslaptinga ir pagarbą kelianti aura. Todėl kartais vis dar mėgstu pasirausti tarp senų knygų – ten visada gali užtikti ką nors netikėto ar seniai pamiršto. Taip prieš pusmetį suradau J. Milnerio knygą bėgiotojams „Renkuosi bėgimą“ (apie kurią internete skaičiau, jog tai vos ne almanachas pradedantiems bėgti, tačiau apart to, kad tai viena iš nedaugelio knygų lietuvių kalba apie bėgimą, daugiau nieko gero joje nėra). O vakar knygų turguje laukė dar didesnis netikėtumas: radau knygą, apie kurios egzistavimą lietuvių kalba net neįtariau. Akis užkliuvo už nuotraukos su bėgančiais žmonėmis, o pavadinimas privertė šūktelėti iš nuostabos: „Maratonas visiems“! O laukė ji manęs tarp knygų apie tarybinės šeimos higieną  ir mankštą paplūdimyje.

Dabar apie pačią knygą.  Nustebau, jog tai ne lietuvių ar rusų autoriaus knyga, o išversta ši: Neil Wilson, Andy Etchells, Bruce Tulloh  „The Marathon Book“ (1984). Knygos autoriai – du buvę sportininkai ir žurnalistas. Lietuviškas leidimas – 1993 m. Knygelė nedidelė, 153 psl., tekstas smulkus ir jo puslapyje daug. Dabar skaitau apie maratono istoriją ir įdomesnius iki 1983 m. su maratonu susijusius įvykius. Permečiau akimis turinį – knygoje gausu teorijos, trys skirtingos pasiruošimo maratonui programos, daug patarimų (žinoma, kai kurie jų apie aprangą ar maistą jau yra pasenę ir neaktualūs). Paskutinis knygos skyrius skirtas žymių ir mažiau pasižymėjusių maratonininkų biografijoms ir faktams iš jų gyvenimo. Savo turiniu, informacijos kiekiu ir forma ši knyga visiškai nesulyginama su J. Milnerio „šedevru“.  Žodžiu – džiaugiuosi dabar dėl to, kad skaitau ir skaitau apie tai, kuo džiaugiuosi. O pabaigai cituoju knygoje publikuojamq ištrauką iš vieno gydytojo laiško („Daily Mail“ redakcijai, 1954 m.) apie maratono žalą :-).

„Mums lieka tik viltis, kad tragiškas  Dorando atvejis 1908 metų olimpiadoje ir nesenas atsitikimas su Džimu Petersu galų gale įtikins sporto vadovus, jog maratonas – tai ne sportas, o baisus fizinis pertempimas, su kuriuo negali taikstytis nė viena civilizuota šalis“