Laimikis

maratonas_visiems02Man patinka senos knygos. Patinka jų kvapas. Ne suplėkusių ar supelijusių, o tiesiog senų – savo amžiumi ir išvaizda. Tai vienas tų kvapų, nukeliantis į vaikystę, į senelių namus, ant „aukšto“… Kur šalia audimo staklių ir senovinių rakandų gulėjo surištos ryšulėliais knygos, žurnalai ir seni atvirukai, mokykliniai mamos užrašai ir vadovėliai. Nuo jų sklisdavo tokia paslaptinga ir pagarbą kelianti aura. Todėl kartais vis dar mėgstu pasirausti tarp senų knygų – ten visada gali užtikti ką nors netikėto ar seniai pamiršto. Taip prieš pusmetį suradau J. Milnerio knygą bėgiotojams „Renkuosi bėgimą“ (apie kurią internete skaičiau, jog tai vos ne almanachas pradedantiems bėgti, tačiau apart to, kad tai viena iš nedaugelio knygų lietuvių kalba apie bėgimą, daugiau nieko gero joje nėra). O vakar knygų turguje laukė dar didesnis netikėtumas: radau knygą, apie kurios egzistavimą lietuvių kalba net neįtariau. Akis užkliuvo už nuotraukos su bėgančiais žmonėmis, o pavadinimas privertė šūktelėti iš nuostabos: „Maratonas visiems“! O laukė ji manęs tarp knygų apie tarybinės šeimos higieną  ir mankštą paplūdimyje.

Dabar apie pačią knygą.  Nustebau, jog tai ne lietuvių ar rusų autoriaus knyga, o išversta ši: Neil Wilson, Andy Etchells, Bruce Tulloh  „The Marathon Book“ (1984). Knygos autoriai – du buvę sportininkai ir žurnalistas. Lietuviškas leidimas – 1993 m. Knygelė nedidelė, 153 psl., tekstas smulkus ir jo puslapyje daug. Dabar skaitau apie maratono istoriją ir įdomesnius iki 1983 m. su maratonu susijusius įvykius. Permečiau akimis turinį – knygoje gausu teorijos, trys skirtingos pasiruošimo maratonui programos, daug patarimų (žinoma, kai kurie jų apie aprangą ar maistą jau yra pasenę ir neaktualūs). Paskutinis knygos skyrius skirtas žymių ir mažiau pasižymėjusių maratonininkų biografijoms ir faktams iš jų gyvenimo. Savo turiniu, informacijos kiekiu ir forma ši knyga visiškai nesulyginama su J. Milnerio „šedevru“.  Žodžiu – džiaugiuosi dabar dėl to, kad skaitau ir skaitau apie tai, kuo džiaugiuosi. O pabaigai cituoju knygoje publikuojamq ištrauką iš vieno gydytojo laiško („Daily Mail“ redakcijai, 1954 m.) apie maratono žalą :-).

„Mums lieka tik viltis, kad tragiškas  Dorando atvejis 1908 metų olimpiadoje ir nesenas atsitikimas su Džimu Petersu galų gale įtikins sporto vadovus, jog maratonas – tai ne sportas, o baisus fizinis pertempimas, su kuriuo negali taikstytis nė viena civilizuota šalis“

Reklama