Po ir prieš

Man patinka žmonės su polėkiu, be stereotipų ir matantys viską truputį kitaip nei įprasta. Vienas tokių – Sacha Goldberger, žymus prancūzų fotografas, bičas su polėkiu (http://www.sachabada.com/book/). Nutaręs nuotraukomis parodyti skirtumą tarp to, kokie mes esame iš prigimties ir to, kokiais save pristatome visuomenei, jis ėmė fotografuoti bėgikus. Įsirengęs lauko studiją Paryžiaus Bois de Boulogne parke jis prašė bėgti jau baigusių bėgikų leisti juos nufotografuoti tokius, kaip jie atrodo po bėgimo. Daugelis bėgikų atsisakė motyvuodami tuo, kad atrodo nepatraukliai. O tų, kurie sutiko, jis paprašė ateiti į jo studiją po savaitės ir nusifotografuoti taip, kaip jie atrodo įprastai – eidami į darbą, parduotuvę ar leisdami laisvalaikį. Skirtumas – akivaizdus: prigimtinis pradas užgožia visą įvaizdžiu susikurtą informaciją apie užimamą padėtį visuomenėje, pareigas, pajamas ar gyvenimo būdą. Ir kad ir kaip apie save gerai ar blogai galvotume – bėgimo trąsoje tampame visi lygūs. sasha

Reklama